Mūsų kasdienybė kupina skubėjimo, atsakomybių ir nuolatinio informacijos srauto. Visa tai neišvengiamai kelia įtampą kūnui ir protui. Todėl nenuostabu, kad vis daugiau žmonių ieško būdų, kaip atgauti ramybę ir pusiausvyrą. Vienas iš paprasčiausių, bet kartu ir giliausių metodų yra kasdienė meditacija.

Meditacija – tai ne mistinis ritualas, o paprastas procesas, kai sąmoningai nukreipiame dėmesį į savo kvėpavimą, mintis ar pojūčius. Ji gali būti atliekama sėdint, vaikštant ar net užsiimant kasdieniais darbais.

Sąmoningas kvėpavimas ir dėmesio sutelkimas į dabartį padeda mažinti nerimą bei nuotaikų svyravimus. Tradicinė jogos praktika meditaciją įvardina kaip vieną iš svarbiausių įrankių, leidžiančių pažinti save ir atkurti proto bei kūno harmoniją.

Meditacija ir sąmoningas gyvenimo būdas

Šiuolaikinis žmogus dažnai gyvena automatiškai – skuba, dirba, valgo ar net bendrauja nesusimąstydamas. Meditacija padeda sustoti ir sugrįžti į dabarties akimirką.

Pavyzdžiui, sąmoningas valgymas yra meditacijos forma, kai kiekvieną kąsnį valgome lėtai, be skubėjimo. Tokia praktika gerina virškinimą, leidžia išvengti persivalgymo ir padeda pajusti ryšį su maistu. Lygiai taip pat: sąmoningas kvėpavimas dienos metu leidžia atgauti energiją ir suvaldyti stresą.

Jogos ir meditacijos ryšys

Meditacija ir Hatha joga yra glaudžiai susijusios praktikos, papildančios viena kitą. Hatha jogos pratimai paruošia kūną – stiprina raumenis, atpalaiduoja įtampą, pagerina kvėpavimo ritmą ir leidžia protui nusistovėti. Tokia fizinė ir vidinė pusiausvyra sukuria tinkamas sąlygas giliai meditacijai, nes nurimęs kūnas nebetrukdo susitelkti į vidinę būseną.

 

Tuo tarpu meditacija sustiprina jogos treniruočių naudą – ji padeda įsisąmoninti judesius, kvėpavimą ir emocijas, ugdo vidinį stabilumą bei aiškumą. Praktikuojant abi disciplinas kartu, pasiekiama visapusiška harmonija tarp kūno ir proto, o jogos kelias tampa ne tik fiziniu, bet ir dvasiniu augimu.

 

Kaip pradėti medituoti?

Pradžiai pakanka vos 5–10 minučių ir ramios erdvės, kurioje galėsite pabūti tyloje ir sustelkti.

 

Atsisėskite patogiai, užmerkite akis.

 

Sutelkite dėmesį į kvėpavimą: stebėkite įkvėpimus ir iškvėpimus.

 

Jei mintys klaidžioja – švelniai grįžkite prie kvėpavimo.

 

Pradžioje praktikuokite kasdien bent kelias minutes.

 

Svarbiausia praktiką atlikti reguliariai. Laikui bėgant tokie trumpi seansai natūraliai ilgės ir taps geros savijautos dalimi.

 

Kasdienė meditacija tai paprastas, bet stiprus įrankis

Ji ne tik padeda mažinti stresą ar gerinti miegą, bet ir ugdo sąmoningą požiūrį į gyvenimą. Medituojantis žmogus tampa ramesnis, kūrybiškesnis, labiau mylintis ir atviras.

Tai investicija į save, kuri grąžina su kaupu: geresnę sveikatą, emocinę pusiausvyrą ir aiškų protą.

Jei dar nepradėjote – pabandykite šiandien. Net kelios minutės gali tapti pirmu žingsniu į gilesnį vidinės ramybės ir sąmoningo gyvenimo patyrimą.

Išgirdę žodį „joga“, dauguma žmonių įsivaizduoja praktikuotoją atliekantį įmantrias kūno pozas. Tačiau joga daug daugiau nei tik pratimai kūnui. Tai tūkstančius metų gyvuojanti disciplina, jungianti kūno, proto ir dvasios ugdymą.

Jei vis dar dvejojate ar verta užsiimti jogos praktika, atsakymas paprastas – tikrai verta. Štai pagrindinės naudos, kurias patirsite praktikuodami jogą su patyrusiu instruktoriumi:

Reguliari jogos praktika lavina lankstumą, stiprina raumenis ir padeda išlaikyti sveiką stuburą. Tai aiškiai pastebime praktikoje. Vos po kelių savaičių mūsų jogos studijoje Kaune, daugelis pastebi: nugaros skausmai nyksta, laikysena tiesėja, judėti lengviau.

Moksliniai tyrimai patvirtina, kad joga gali sumažinti artrito ar migrenos simptomus, pagerinti kraujotaką ir padėti valdyti uždegiminius procesus organizme. Kvėpavimo pratimai reguliuoja širdies darbą, mažina kraujospūdį, o kartu – ir širdies ligų riziką.

Svarbu prisiminti, kad joga tai ne tik sporto praktika, bet ir visapusiška kūno sveikatinimo sistema.

Joga yra efektyvus metodas siekiant sumažinti kasdienį stresą, nes apjungia ne tik fizinius pratimus, bet ir kvėpavimo bei dėmesio sutelkimo praktikas. Galima sakyti, kad joga – tai kasdienė proto higiena: reguliari praktika ramina mintis, gerina koncentraciją ir stiprina atmintį.

Nuosekliai lankant Hatha jogos užsiėmimus protas tampa ramesnis, mintys aiškesnės, o nuotaika stabilesnė. Jogos paraktika taip pat ugdo gebėjimą būti „čia ir dabar“: išmokstame stebėti savo emocijas, nereaguoti impulsyviai, o tai ypač naudinga sprendžiant sudėtingas situacijas darbe ar namuose.

Jogos disciplina sanskrito kalba vadinama sadhana – tai nuoseklus kasdienis veiksmas, kuris padeda formuoti sveikus įpročius, aiškius gyvenimo tikslus ir giliau pažinti save.

Daugelis praktikuojančiųjų Hatha jogą pastebi, kad ilgainiui keičiasi jų gyvenimo būdas: žmonės renkasi sąmoningesnį maistą, labiau rūpinasi sveikata, tampa kantresni, ramesni ir atlaidesni.

Jogos užsiėmimai suteikia galimybę tapti bendruomenės dalimi. Kartu su praktika gimsta naujos draugystės bei vertingi ryšiai. Buvimas bendraminčių apsuptyje padeda ne tik pagilinti jogos žinias, bet ir atsitraukti nuo kasdienės rutinos, pabūti gamtoje, atkurti vidinę pusiausvyrą.

„Joga kartu“ studijoje stovyklas rengiame reguliariai – jose dalyviai atranda daugiau ramybės, įkvėpimo ir grįžta su nauja energija kasdienybei.

Artimiausia jogos stovykla: https://jogakartu.lt/joga-kaune-rugsejo-men-jogos-ivado-pradedanciu-grupe/

Mes taip pat organizuojame savanorystės principu grįstas stovyklas autizmo spektro vaikams.

Iniciatyvų organizatorius, vadovas, savanoris ir jogos mokytojas – Gintaras Skadas.

Laukiame Jūsų!

Reguliari meditacija pastebimai padaro protą aiškesnį, motyvus – tyresnius. Pasąmonėje gerėja intuincija, atsiranda aiškumas gyvenime, tampam ramesni, kurios dėka viską suprantame paprasčiau.

Meditacijos neįmanoma aprašyti, kaip aklam žmogui neįmanoma apsakyti spalvų. Meditacijos būsenoje atpalaiduojame protą, todėl pradingsta ir jo kuriamos iliuzijos: laikas, aplinkybės, nuomonė. Čia nėra praeities ar ateities, yra tik sąmonė, žinojimas AŠ ESU bagaliniame DABAR.

Protas pastoviai bendrauja pats su savimi – kartoja praeities įvykius, perdirba į geresnes istorijas, planuoja ateitį, diskutuoja apie šį ir aną, už ir prieš. Metodiškai lėtindiami jo begalines klajones ir vidinį žvilgsnį nukreipdami į save, pradedame suvokti savo sielos mechanizmus. Mūsų gyvenimas tampa efektyvesnis, pozityvesnis ir ramesnis. Meditacija padeda pasiekti harmonija kūne ir prote, stiprina gebėjimą pozityviai mąstyti.

Meditacija ir pozityvus mastymas tai mūsų siekiamybė. Išmokę suvaldyti protą, rūpesčiai ir pasaulio problemos pranyksta. Tik atsukus savo vidinį žvilgsnį į save paneriame ir begalinį DABAR, kur nėra nei laiko, nei vertybių ar nuomonės. Meditacijos neįmanoma aprašyti, kaip aklam žmogui neįmanoma apsakyti spalvų. Meditacijos būsenoj atpalaiduojame protą, todėl pradingsta ir jo kuriamos iliuzijos: laikas, aplinkybės, nuomonė. Čia nėra praeities ar ateities, yra tik sąmonė, žinojimas AŠ ESU bagaliniame DABAR.

Yra daug šiuolaikių fizinės kultūros sistemų, kurios orientruotos į mūsų kūno stiprinimą. Tuo tarpu jogoje stiprus kūnas nėra mūsų pagrindinis tikslas, tai tik vienas iš rezultatų einant pagrindinio tikslo link. Jogoje kūnas laikomas įrankiu mūsų kelyje link tobulybės. Todėl asanų paskirtis ne tik lavinti kūną, bet ir išplėsti protinius bei dvasinius gebėjimus. Jogos pratimai vadinami “asanomis”- tai reiškia stabilią pozą. Jogos pratimai veikia visas kūno sistemas: kraujotakos, raumenų, nervų ir endokrininę. Įvairiais asanų judesiais masažuojami ir stimuliuojami vidaus organai pradeda geriau veikti.

Viena jogos pratimų valanda – tai valanda fizinių pratimų, gilaus atsipalaidavimo ir meditavimo, kurios metu lavinamas gebėjimas sukoncentruoti protą.

Norėdami turėsi sveiką kūną, mes neapsieisime be judėjimo. Judėjimas tai kaip “tepalai” mūsų kūnui. Jogos pratimų metu sutepami sanariai, tarnauja ilgiau, tai puiki sanarių ligų prevencija. Taip pat stiprinami raumenys padeda pagerinti laikyseną. Asanų metu ištempiami raumenys pašalina įtampą kūne ir tai puiki prevencija nuo raumenų sutrumpėjimų, kurie ilgainiui komplikuojas į sanarių įdas ar laikysenos sutrikimus.

Jogos užsiemimų metu paveikiamos visos kūno pagrindinės sistemos: kraujotakos, kvėpavimo, nervų bei endokrininė sistema. Už mūsų psichinę sveikatą atsakingos šios dvi: endokrininė ir nervų sistemos. Jogoje ištemdami ir atpaliduodami nervus mūsų viso organizmo nervų sistema veikia geriau, koncentracijos pagalba mum padeda sutelkti protą nuo išorės objektų į savo vidų, kas yra pradinis žingsnis einant savęs pažinimo keliu. Asanų metu harmonizuojama endokrininė sistema – tai padeda subalansuoti emocijas bei suformuoti teigiamas gyvenimo nuostatas, žmogaus psichinė būsena darosi pastovesnė- stipresnė.

Kadangi joga ne tik fizinė bet ir dvasinė praktika, yra pastebėta, jog ilgiau jogą lankantys žmonės tampa ramesni. Todėl galime teigti, jog jogos praktika padeda atrasti vidinę ramybę, harmonizuoja kūną ir mintis. Einant dvasingumo keliu natūraliai atsiranda dėkingumo jausmas, kuris perselkia neigiamas mintis ir žmogus po truputėli pasveiksta nuo depresijos.