Jogos užsiemimų metu paveikiamos visos kūno pagrindinės sistemos: kraujotakos, kvėpavimo, nervų bei endokrininė sistema. Už mūsų psichinę sveikatą atsakingos šios dvi: endokrininė ir nervų sistemos. Jogoje ištemdami ir atpaliduodami nervus mūsų viso organizmo nervų sistema veikia geriau, koncentracijos pagalba mum padeda sutelkti protą nuo išorės objektų į savo vidų, kas yra pradinis žingsnis einant savęs pažinimo keliu. Asanų metu harmonizuojama endokrininė sistema – tai padeda subalansuoti emocijas bei suformuoti teigiamas gyvenimo nuostatas, žmogaus psichinė būsena darosi pastovesnė- stipresnė.
Kadangi joga ne tik fizinė bet ir dvasinė praktika, yra pastebėta, jog ilgiau jogą lankantys žmonės tampa ramesni. Todėl galime teigti, jog jogos praktika padeda atrasti vidinę ramybę, harmonizuoja kūną ir mintis. Einant dvasingumo keliu natūraliai atsiranda dėkingumo jausmas, kuris perselkia neigiamas mintis ir žmogus po truputėli pasveiksta nuo depresijos.